TAURAGĖS KRAŠTO KALBININKAI - GIMTOSIOS KALBOS PUOSELĖTOJAI

2016-03-24
Dr. Petras Jonikas apie 1955/1956 metus Čikagos universitete

Kovo 25 d. sukanka 110 metų, kai Tauragės rajone Antringių kaime gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, profesorius, dr. Petras Jonikas (1906–1996).

Siekdama pažymėti šią sukaktį, kartu prisiminti ir priminti bendruomenei apie kitus žymius Tauragės krašto kalbininkus, Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka prisijungė prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyvos Vasario 16–Kovo 11 dienomis organizuoti Lietuvių kalbos dienas. Iki kovo 31 d. VB Skaitykloje eksponuojama spaudinių, dokumentų bei nuotraukų paroda „Tauragės krašto kalbininkai – gimtosios kalbos puoselėtojai“.

Ekspozicija supažindina ne tik su dr. Petru Joniku, bet ir kitais  žymiausiais mūsų krašte dirbusiais ar čia gimusiais kalbininkais: Jonu Spuduliu (1860–1920), Jonu Kruopu (1908–1975) bei reikšmingiausiais jų darbais. Pateikiama informacija ir apie šių laikų gimtosios kalbos puoselėtojus, kraštiečius Benjaminą Kondratą bei Marytę Slušinskaitę.

JONAS SPUDULIS - kalbininkas, medicinos daktaras, draudžiamosios spaudos organizatorius ir bendradarbis, gimė 1860 m. sausio 7 d. Pašvinėje, Šiaulių rajone. Pradinį mokslą išėjo namuose. 1881 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Maskvos universitete studijavo mediciną. 1885 m. baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. 1893 m. Sankt Peterburge apgynė medicinos daktaro disertaciją. Dirbo gydytoju Taškente, Samarkande, Šiauliuose, Sankt Peterburge, 1919-1920 m. Tauragėje dirbo pirmuoju apskrities ligoninės gydytoju.

J. Spudulis labai mėgo kalbas ir ypatingai domėjosi savo gimtąja kalba, kurią dar gimnazijoje būdamas pradėjo savarankiškai mokytis. Buvo „Aušros“ (1883—1885), „Varpo“ (1896), ,,Žinyčios“ (1900) bendradarbis. Prisidėjo prie Antano Juškos žodyno leidimo. Pats rinko duomenis lietuvių kalbos žodynui. Už Kurtuvėnų šnektos aprašą buvo apdovanotas Rusijos geografų draugijos aukso medaliu.

J. Spudulis domėjosi ir matematika. Jis kartu su Povilu Matulioniu 1885 m. išleido J. Gailučio slapyvardžiu pasirašytą pirmąjį aritmetikos uždavinyną lietuvių kalba „Užduotynas“.    
 
J. Spudulis mirė 1920 m. liepos 6 d. Tauragėje, palaidotas Senosiose kapinėse. Tauragėje yra jo vardu pavadinta gatvė.

JONAS KRUOPAS - kalbininkas, filologijos mokslų daktaras gimė 1908 m. balandžio 23 d. Sakalinės kaime, Tauragės rajone. Mokėsi Sakalinės pradinėje mokykloje, Tauragės gimnazijoje. 1928 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Mokslo keliai seminarijoje J. Kruopą suvedė su kitu būsimu įžymiu lietuvių kalbos tyrėju Petru Joniku (1906–1996), kilusiu iš Antringių kaimo, netoli Pagramančio.

1928–1937 m. J. Kruopas studijavo lituanistiką Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Tuo pačiu metu mokytojavo Kauno mokyklose. 1937–1951 m. dėstė Klaipėdos ir Vilniaus pedagoginiuose institutuose, Vilniaus universitete. 1950–1951 m.  J. Kruopas buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1948 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1952 m. kalbininkas apgynė kandidatinę disertaciją. Tai buvo pirmoji pokario metais Lietuvoje apginta lituanistinė disertacija.

Mokslinę veiklą kalbininkas pradėjo senosios lietuvių raštijos tyrinėjimais, vėliau tyrinėjo bendrinės kalbos istoriją, terminologiją. Lietuvių kalbotyros istorijoje jis minimas kaip vienas žymiausių leksikografų. Mokslininkas buvo akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Kalbos kultūra“ konsultantas. 1965 m. už darbą prie „Lietuvių kalbos žodyno“ III-V tomų J. Kruopui paskirta Lietuvos valstybinė premija.

Kalbininkas prisidėjo ir prie lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimo, dalyvavo ekspedicijose. 1968 m., minint J. Kruopo 60-ąsias gimimo metines, jam buvo suteiktas respublikos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

Kalbininkas, filologijos mokslų daktaras J. Kruopas mirė 1975 m. spalio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse, Literatų kalnelyje.

Žymaus kraštiečio atminimas gyvas ne tik jo darbuose: 1988 metais, minint 80-metį, prie gimtojo J. Kruopo namo buvo atidengta memorialinė lenta, Tauragės mieste jo vardu pavadinta gatvė. Vilniuje, prie namo Kęstučio g. 27/20 kalbininko atminimui atidengta memorialinė lenta. Diplominiame darbe „Kalbininkas Jonas Kruopas“ daug vertingos medžiagos apie žymų mokslininką surinko ir paskelbė tauragiškė pedagogė Birutė Kelpšaitė. 1998 m. buvo išleisti Jono Kruopo „Rinktiniai raštai“.

Nuotraukų galerijoje - nuotraukos iš Viešosios bibliotekos Kraštotyros archyvo.

Parengė Laima Pikčiūnienė, VB Informacijos skyriaus vyr. bibliografė