65 KILOMETRAI KNYGNEŠIŲ KELIU

2015-09-09
Maršruto žemėlapis

Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka kartu su VšĮ „Aktyvi Tauragė“ įgyvendino projektą „Stovykla-žygis Knygnešių keliais“. 

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Tuo metu, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje, Prūsijoje buvo spausdinami leidiniai, knygos, kurios buvo gabenamos į Rusijos okupuotą Lietuvą.

Tauragės krašte gyveno daugybė knygnešių. Vien nuo 1884 m. iki 1894 m. Tauragėje buvo nagrinėtos 77 knygnešių bylos. Tikslaus knygnešių skaičiaus sužinoti neįmanoma, nes informacijos apie nesulaikytus knygnešius nėra, arba labai mažai. Projektas „Knygnešių keliais“ priminė knygnešio amatą ir svarbias mūsų krašto istorijos detales. Buvo sudarytas maršrutas Bitėnai – Pagramantis vedantis iš lietuviškų knygų spaustuvės iki knygnešio namų.

Žygis prasideda Rambyno regioniniame parke – Mažosios Lietuvos dvasiniame centre. Čia būtina aplankyti Bitėnų kapinaites, kuriose palaidoti žymūs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai: Vydūnas ir Martynas Jankus. Taip pat Bitėnuose įkurtas M. Jankaus muziejus, kurio pastatuose Spaudos draudimo metais veikė lietuviškų knygų spaustuvė. Negalima aplenkti ir Rambyno regioninio parko lankytojų centro, bei paties Rambyno kalno, kur vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė veda nuostabias, net patį  apatiškiausią lankytoją sudominančias ekskursijas.

Susipažinus su lietuviškos spaudos ištakų centru, Rambyno kalno papėde žygiuojama į Piktupėnus. Kaimas žinomas nuo XVI a., kuomet priklausė Prūsijai, vėliau Vokietijos imperijai. 1920 metais, atiteko Klaipėdos krašto teritorijai. Piktupėnuose gyveno Jonas Ferdinandas Kelkis (1801-1877) – vieno pirmųjų lietuviškų laikraščių leidėjas.

Sekanti svarbi stotelė – Ropkojai. Ropkojų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo tartum lietuviškų knygų sandėlis, kuriame knygnešiai slapta palikdavo savo ryšulius – kol apsižiūrės sieną ar papirks rusų žandarus. Net devyni Ropkojų bažnyčioje dirbę bei knygnešiams talkinę kunigai buvo nuteisti. Tai buvo viena žymiausių ir ilgiausiai (apie metus) besitęsiančių knygnešystės bylų šiame krašte.

Visai šalia Sartininkų ties Sartės upeliu kertama buvusi Vokietijos ir Rusijos riba. Spaudos draudimo metais sienos apsauga rūpinosi trys Rusijos finansų ministerijos žinybos: pasienio sargyba, gubernijos akcizo valdybos tarnautojai ir muitinė. Pasienio zonai didesnį dėmesį skyrė policija ir žandarai. Sieną saugojo brigados, jos skirstėsi į skyrius, skyriai į būrius, būriai į postus arba kordonus. Kordonai išdėstyti 1-2 linijomis. Pirmoji linija buvo prie pat sienos ir tankiai saugoma, kad kariai matytų ir girdėtų vienas kitą. Antroji – dviem kilometrais atokiau ir retesnė sargybinių. Visa pasienio juosta siekė 7 varstus. Pasienio sargybai talkino ir akcizo sargyba, įsteigta 1862 m. Ji veikė 21-50 varstų nuo sienos. Taigi, sienos kirtimas knygnešiams buvo labai sudėtingas ir pavojingas. Prie Sartininkų sienos atskiri atstumai buvo vadinami: „Blendė“ – prie Trumpininkų ir „Gerklinė“ prie Sartininkų. Pastaroji kertama šiame žygyje.

Jei keliaujama pėsčiomis – siūloma nakvynė prie Draudenių ežero, kur galima pailsėti,  atsigaivinti bei įsirengti stovyklavietę nakčiai.

Kitas lankytinas knygnešystės objektas – Žygaičių Šv. Apaštalo Petro ir Pauliaus bažnyčia. Žygaičiai, kaip ir daugelis kitų Tauragės rajono kaimų, buvo vienas iš lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą centrų. Knygnešiai, pernešę knygas per sieną, jas dažnai paslėpdavo pas Žygaičių kunigą Vincentą Norvaišą. Kunigą V. Norvaišą caro valdžia susekė. Už knygnešių globojimą, 1863 m. sukilimo dalyvių rėmimą jis 1870 m. buvo suimtas, nuteistas ir ištremtas. Iš žymesnių to krašto knygnešių čia gyveno Antanas Keršulis.

Žygaičių gimnazijos muziejuje saugoma pušies kamieno atpjova su įrašu apie knygnešio A. Šepučio žuvimo vietą bei laiką. Ši vieta yra Žygaičių girininkijos 81 kvartale ir be abejo aplankoma žygio metu. Šioje vietoje 1886 metais buvo rastas žuvęs knygnešys A. Šeputis. Apie jo žūties aplinkybes mažai žinoma. Gali būti, kad jis buvo pašautas sieną saugojančių kareivių arba netoli sienos patruliuojančių kazokų (nuo buvusios Rusijos – Vokietijos sienos iki knygnešio žuvimo vietos yra apie 12 kilometrų).

Jūros upė kertama ties Balskų užtvanka, na o žygio finišas Pagramantyje, prie vieno žymiausių knygnešių Jono Mažeikos namo. Taip pat Pagramantyje pastatytas Alekso Atkočiūno drožinėtas koplytstulpis „Krašto knygnešiams“.

65 km maršrutu galima žygiuoti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Norintiems tik aplankyti žymias vietas – visi žemėlapyje pažymėti keliai pravažiuojami ir automobiliu.

Žaneta Timaitė

Projekto vadovė

Daugiau stovyklos – žygio „Knygnešių keliais“ užfiksuotų akimirkų galima pasižiūrėti čia