Renginiai ir parodos

PRISTATYTAS NAUJAS JUTTOS NOAK ROMANAS

Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje naujausią savo knygą „Raudonos pelytės“ pristatė rašytoja Jutta Noak. Autorė augo dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – apsuptyje, sukaupė išskirtinę gyvenimo patirtį, kurią išliejo romane.

Kaip pasakojo J. Noak, nors jos abu tėvai – vokiečiai, pati gimė ir augo Lietuvoje, taigi save labiau laiko lietuve: „Šaknų negalima užmiršti, jas reikia puoselėti, tačiau kalbant apie kultūrą, pilietiškumą, kalbą, visa tai yra lietuviška, aš esu lietuvė“.

Naujausias autorės romanas „Raudonos pelytės“ – duoklė J. Noak protėviams. Kaip pati sako, jame daug išgalvotų epizodų, fantazijos, bet ir daug išgyventos patirties: „Augau šalia kurčio žmogaus, senelio. Tas paveikslas vis dar gyvas, išlikęs, todėl perkeltas į knygą. Kurčias diedelio pasaulis, kaip ir tremtis, bėgimas nuo karo, meilė – romano linijos".

Paklausta, ką reiškia romano pavadinimas, autorė papasakojo išties įdomią istoriją: „Tai epizodas, likęs iš vaikystės. Bėgant nuo rusų, atsidūrėme netoli Kauno geležinkelio stoties, bute. Ten buvo sofa, o joje pelė buvo atsivedusi mažų rožinių peliukų. Aš juos kažkodėl paraudoninau“, - juokėsi autorė.

Jutta Noak šį romaną paskyrė sūnui ir dukrai. Į jį sudėjusi gyvenimo patirtį  ir taip galbūt pagaliau išsivaduos iš praeities. „Rašiau nuo jaunystės, pradžioje tai buvo tiesiog dienoraščiai, paskui vienas kitas eilėraštis, mažos novelės. Mano šeima apie tai nežinojo, viskas nugulė į stalčių. Nedrįsau leisti savo kūrybos, tai padaryta tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tam ryžtis mane stumtelėjo vienas žmogus, kuris sakė „pabandyk“. Pirmoji mano knyga išleista 1992 m.“, - pasakojo Jutta.

Paklausta, ar ateityje dar galima tikėtis jos kūrinių, autorė savo kūrybos gerbėjams palieka viltį: „Norėčiau dar rašyti. Užuomazgų yra“.

Vaiva Keserauskaitė