Renginiai ir parodos

SVEČIAVOSI RAŠYTOJA RASA SAGĖ

Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko Rasos Sagės knygos „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ pristatymas.

Tai pirmoji jos spausdinta knyga, kitos – elektroninės. R. Sagė teigė, kad knyga gimė per 4 metus, jos pamatas sudėtas emigracijoje, o visiškai užbaigta, mintys sudėtos į knygos puslapius, jau grįžus.

„Manau, esu rašytoja iš prigimties, vaikystėje labai daug skaičiau, tekstas liejosi lengvai. Meilės istorija romane nėra autentiška, manęs pačios yra tik pirmoje istorijos dalyje, paskui kilo mintis atsitraukti nuo savęs, taigi rašiau apie konkrečią moterį. Knygoje viena dalis yra apie Olandiją, kita apie Lietuvą, trečioje – laiškai iš Olandijos“, - pasakojo autorė.

Paklausta, ką reiškia „Sagė“, tai pavardė ar pseudonimas, rašytoja teigė, kad tai susikurtas slapyvardis: „Jis gimė iš tokio praktinio klausimo, mano pavardė labai ilga, sunki, neaiški. Tas pseudonimas lyg nusileido iš dangaus, pagalvoju apie įvairius to žodžio variantus, sagė juk papuošalas, angliškai – išmintis, taip pat saga reiškia pasakojimą.  Kai atsirado šis slapyvardis, pajutau, kad tapau daugiau rašytoja“.

R. Sagė pasakojo, kad užsienis puikus jai atrodė nuo mažens. Dar vaikystėje giminės iš Amerikos jai siųsdavo nuotraukas: „Jos buvo tokios gražios, žmonės jose tokie gražūs, žolė tokia žalia, o dangus labai mėlynas. Tiesa, kai pirmą kartą išvažiavau už Lietuvos ribų, ta žolė staiga netapo žalesne ir dangus nebuvo ryškesnis, bet kai emigravau į Airiją, būdama 22 metų, tai buvo didžiulis įspūdis, ten išmokau šypsotis. Ir olandams šypsotis yra kultūros dalis, natūralus dalykas“.

Pasak Rasos Sagės, olandai natūraliai tiki, kad visada viskas bus gerai, jie yra optimistai, labai komunikabilūs. Jiems patinka matyti laimingus žmones, tad jei tu dirbi valytojo darbą ir nesišypsai, vadinasi, darbas – ne tau. Tu turi šluoti grindis ir šypsotis, būti laimingas.

Pasiteiravus, ką autorė mano apie emigraciją, R. Sagė patarė jaunam žmogui būtinai pakeliauti, bet nebūtinai pasilikti: „Svetur tu visuomet ir būsi svečias. Reikia važiuoti ir sugrįžti. Laimingi galime būti ir čia, tik reikia mažiau žiūrėti į kitus, o atsigręžti į save. Mes gimstame vieni, mirštame vieni, tai ir esame atsakingi tik už savo laimę, reikia rūpintis savimi. Keliauti, nestovėti vietoje yra svarbu, tampi laimingesnis. Ir ant mano knygos viršelio ne be reikalo pavaizduotas dviratis“.

Paklausus, ar Rasos Sagės mintyse yra ir antroji knyga, autorė patikino, kad ji beveik baigta, taigi netrukus B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos lankytojai rašytoją galės išvysti dar kartą.

Vaiva Keserauskaitė