Jau kurį laiką Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Abonemente lankytojus su šypsena pasitinka mūsų šaunioji savanorė Vytautė. Jos savanorystės laikas, deja, jau eina į pabaigą – Vytautė dėl to šiek tiek liūdi, nes sako, kad įsilieti į bibliotekos kolektyvą jai buvo be galo maloni ir įdomi patirtis, kurios visai nesinori nutraukti.
Mergina mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais apie savanorystę bibliotekoje, ir tiki, kad galbūt jos istorija įkvėps kitus jaunus žmones nebijoti išbandyti save ir „pasimatuoti“ vienokią ar kitokią profesiją.
Vytaute, papasakok apie save!
Esu moksleivė, lankau Tauragės „Versmės” gimnazijos 1-ąją klasę. Labiausiai man patinka fotografuoti, skaityti knygas, keliauti ir vaikščioti, tai yra lyg dalis manęs. Laisvalaikiu visada stengiuosi išeiti pasivaikščioti į gamtą, paskaityti knygą ir, žinoma, pasidarau visos ateinančios savaitės namų darbus.
Kaip sužinojai apie savanorystę ir kodėl panorai savanoriauti?
Apie savanorystę sužinojau iš buvusios klasiokės – ji pasakė, kada vėl daugmaž bus galima pildyti anketas dėl savanorystės. Kai tik pamačiau, jog jau galima, iškart užpildžiau, norėjau išbandyti kažką naujo ir įgauti patirties.
Ar esi savanoriavusi anksčiau?
Ne, bet anksčiau vis pagalvodavau, jog būtų smagu ką nors naujo nuveikti.
Kodėl savanorystei pasirinkai biblioteką?
Kai vardijo organizacijas, priimančias savanorius, biblioteka man pasirodė vienas iš geriausių variantų. Be to, aš visą laiką skaitydavau knygas ir žinojau, kad ten dirba labai šilti, malonūs žmonės. Tai pagalvojau, kodėl gi nepasirinkus savanoriauti bibliotekoje?
Kaip į tavo savanorystę bibliotekoje reagavo artimieji?
Aš jiems pranešiau tik tada, kai turėjau eiti pasirašyti sutarties. Iš pradžių jie visi labai nustebo, kad aš jiems nieko apie tai nepasakojau anksčiau, kad tokią naujieną nuo jų nuslėpiau. Bet jie labai apsidžiaugė ir mane dar labiau paskatino eiti toliau.
Kaip įsivaizdavai čia darbą iki ateinant savanoriauti? Ar vėliau požiūris keitėsi?
Žinojau, kad tikrai bus daug veiklos, ir aš neklydau. Prieš ateinant galvojau, kad turėsiu prisidėti prie kokių nors renginių organizavimo, padėti jiems pasiruošti, galbūt kurti įvairiausias skaidres, padėti sutvarkyti knygų ir žurnalų lentynas, pamokyti lankytojus įvairių naudojimosi kompiuteriu paslapčių. Bet tikrai nemaniau, jog turėsiu galimybę aptarnauti lankytojus, kas man labiausiai ir patinka – bendrauti ir padėti žmonėms.
Kas labiausiai patinka savanoriaujant bibliotekoje?
Sunku išsirinkti, kas labiausiai patinka, man viskas yra įdomu. Bet smagiausias darbas, aišku, aptarnauti žmones, ar tai būtų knygų išdavimas, ar individualūs mokymai dirbti kompiuteriu.
Ar susidūrei su kokiais nors sunkumais?
Pavadinčiau ne sunkumais, o iššūkiais. Man tai buvo bibliotekos lankytojų aptarnavimas, nes šiaip aš esu nedrąsus žmogus, dažnai bijau kalbėti prieš auditoriją arba su kai kuriais žmonėmis. Savanorystė bibliotekoje padėjo man nugalėti šią baimę, ir dabar galiu teigti, jog nuo šiol aš drąsiau galiu bendrauti su įvairiais žmonėmis.
Kokie tavo ateities planai, svajonės?
Pagrindinis mano planas – pabaigti mokyklą. Dar tiksliai nežinau, kuriuo keliu eisiu, kuo noriu dirbti, bet tikrai žinau, jog studijuosiu mediciną. Mano svajonių miestas yra Klaipėda. Jaukus, šalia jūros – kas man labiausiai ir patinka. Tiesa, žinau, kad dar viskas daug kartų gali pasikeisti.
Ko palinkėtum jauniems žmonėms, kurie norėtų savanoriauti, bet turi abejonių ar baimių žengti pirmąjį žingsnį?
Aš visiems palinkėčiau išdrįsti perlipti per save ir išbandyti šiame gyvenime ką nors naujo, nes juk gyvename tik vieną kartą, daugiau tokios galimybės gali nepasitaikyti. Nepabandę, nesužinosime savo stipriųjų ir silpnųjų vietų. Tad tikrai visiems labai labai rekomenduoju išbandyti viską, ką duoda gyvenimas – tikrai nesigailėsit!
