Ketvirtadienio vakarą Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Skaitymai ant laiptų“ su poete Lina Buividavičiūte! Autorė pristatė savo poezijos knygą „Tamsieji amžiai“.
Lina Buividavičiūtė – jaunosios kartos poetė, literatūros kritikė, kultūros apžvalgininkė, dėstytoja, tekstų kūrėja. 2017 m. pasirodė jos pirmoji poezijos knyga „Helsinkio sindromas“ (išleido „Kauko laiptai“). Autorė aktyviai bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje, yra sėkmingai dalyvavusi įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose literatūriniuose festivaliuose.
„Tamsieji amžiai“ – intensyvi, ribinių patirčių prisotinta antroji Linos Buividavičiūtės poezijos knyga, kurią sudaro keturi ciklai: „Erosas“, „Sindromai“, „Miestai ir žvėrys“, „Nemeilė“. Poetės eilėraščiai pasižymi nesumeluotu žvilgsniu į savo ir Kito patirtis. Jaučiamas ir įvardijimas egzistencijos sunkis, transgeneracinės, kolektyvinės ir asmeninės lyrinio „aš“ traumos. Knygos išskirtinumas – drįstama liestis prie mažiau lietuvių poezijoje atvirai artikuliuotų patirčių – ribinio seksualumo, sudėtingos motinystės, psichikos sveikatos problemų. Eilėraščiai atliepia sudėtingą, šešėlinį moters pasaulį. Kultūros intertekstai čia savitai interpretuojami, kuriant unikalias poetinio pasaulio prasmes.
Pasak autorės, antrajai knygai dienos šviesą išvysti buvo išties paprasčiau nei pirmajai, jai buvo ir galimybės „išbūti, subręsti...“
„Man svarbu dalykai, kurių pati iki galo nesuprantu, bet kurie yra svarbūs, mažiau apkalbėti. Tam įtakos turi gyvenimiškoji patirtis, mano močiutės, tėvų istorijos, archetipiniai dalykai, kolektyvinė istorija. Gaudai vibracijas, ir kartais tavyje tai sudygsta derlingiau, kartais mažiau derlingai. O kartais užtenka gyventi, ir tie impulsai ateina patys“, – apie savo kūrybą pasakojo L. Buividavičiūtė.
Atkreipiant dėmesį į knygos pavadinimą, autorė pripažįsta, kad knyga tikrai pakankamai tamsi. Anot jos, gilų, bet šviesų eilėraštį jai yra sunkiau parašyti nei gilų, tamsų. „Manau, kad nereikia užsimerkti, turi pažinti ir tą savo tamsiąją pusę, savo šešėlius, paversti tuo, kad jie tau tarnautų, prisipažinti sau, kad aš turiu ir to, ir to. Svarbu išbūti tam tikras būsenas, o paskui – paleisti“.
Renginio dalyviams pasiteiravus, ar yra minčių apie naują knygą, L. Buividavičiūtė sako, kad jau galėtų šią, antrąją, knygą „paleisti“ ir netolimoje ateityje judėti prie naujos kūrybos.
Renginį rėmė Tauragės rajono savivaldybė.
