„Carienės duktė“ - tai dramatiška istorija apie Jelizavetą, Jekaterinos I ir Petro Didžiojo dukterį, valdžiusią Rusiją ir gyvenusią nepaprastą gyvenimą, paženklintą meilės, pavojų, aistros bei skandalų.
Gražuolė caraitė kelia pavydą visai Rusijos imperijai – ją supa prabanga, lepina tėvas, kuris svajoja, kad dukra ištekėtų už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV ir valdytų Versalyje.
Tačiau kai miško dvasia perduoda Jelizavetai lemtingą pranašystę, jos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis: vieninteliam broliui įvykdoma mirties bausmė, nepastovusis tėvas staiga miršta, o motina užima Rusijos sostą.
Draugai virsta priešais... Caraitei tenka baimintis dėl savo laisvės ir gyvybės. Likimas siunčia aibę išbandymų, ir net meilė jai tampa nusikaltimu, užtraukiančiu žiaurius kankinimus bei mirties bausmę. Jelizaveta iš kenčiančios aukos išauga į stiprią, išmintingą moterį, gebančią išgyventi bet ką. Tačiau tik tikroji meilė ir deginanti aistra, kuria pora dalijasi, galiausiai padeda jai išpildyti savo likimą. Kai imperatoriškoji karūna paliekama mažamečiam caraičiui, Jelizaveta atsiduria mirtiname pavojuje ir turi spręsti baisią dilemą – perimti valdžią ir pakenkti nekaltam vaikui ar pasekti savo nužudyto brolio pėdomis.
Po puošniu, pašėlusiai dekadentišku fasadu besislepiantis Rusijos imperatoriaus dvaras – tikras intrigų ir ambicijų lizdas. Tik be galo drąsi bei sumani moteris gali įrodyti, kad yra verta atsisėsti į Petro Didžiojo sostą.