Laimonas Inis – lietuvių rašytojas, žurnalistas, vertėjas, rdaktorius. Gimė 1938 04 01 Kentaučių kaime, Mažeikių rajone.
Mokėsi Kentaučių pradinėje, vėliau Židikų vidurinėje mokykloje. 1956 m. baigė Vilniaus bibliotekininkystės technikumą. 1956–1958 m. Skuodo rajono bibliotekos vedėjas. 1958–1970 m. dirbo Skuodo rajono laikraščio „Pergalė“ redakcijoje (1961-1962 redaktorius). 1962–1965 m. to paties laikraščio pakeistu pavadinimu „Mūsų žodis“ redaktoriaus pavaduotojas. 1963 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę. 1970–1972 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas Vilniuje. 1972–1990 m. žurnalo „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius. 1991–1993 m. laikraščio „Velniovara“ redaktorius. Nuo 1993 m. leidyklos „Eridanas“ redaktorius. 1998 m. nusprendė atsidėti vien tik kūrybai. Spaudoje debiutavo 1951 m., iki šiol paskelbė apie 3000 įvairių žanrų rašinių laikraščiuose ir žurnaluose, nemažai vertimų publikuota periodinėje spaudoje („Nemunas“, „Pergalė“, „Mūsų žodis“, „Jaunimo gretos“, „Kauno tiesa“, „Atodangos“ ir kt.)
Parašė biografines apysakas apie J. Janonį (Ave, vita! 1985), V. Montvilą (Paukštis be pastogės 1989), K. Binkį (Pasikinkęs jauną vėją 1993, Kiekvienoje kišenėj pavasarių šimtas 2013). Sukūrė novelių (rinkiniai Afroditė ir kitos moterys: Novelės apie meilę 1998, Hamletas baltomis pirštinėmis: Novelės apie prieškario Kauną 2002, Ilgas pabučiavimas prieš aušrą: Novelės apie meilę ir išdavystę 2013), romanų (Neužmirštuolių kalnas 2005, Paslaptį žino tik moterys 2006, Pamišėliai ir šventosios 2007, Sakmė apie Gervių tiltą 2015, Sakmė apie apaštalų laivą 2021), esė (Esu toks, koks esu: Pokalbiai apie kūrybą, istoriją ir save 2000), kelionių apybraižų, poezijos, pokalbių su rašytojais ir menininkais knygų (Prie Garibaldžio kojų 1985, Paskutinis Sokrato prašymas 1996, Gyvenimas kaip paukščio skrydis: Pokalbiai apie kūrybą, istoriją ir laiką 2004, Paukščiai vėjyje 2018), 9 sakmių, viena iš jų – „Gyvenimu ir meile tikiu. Mažosios Lietuvos šviesuoliai“ 2024, padavimų ir legendų knygas. Kūryboje vyrauja istorinė, mitologinė tematika, pagrindinės temos – pagonybės laikų atšvaitai, baltų genčių tragizmas, žmogaus likimas istorijos vingiuose, gamtos žavesys, dažnas Kauno motyvas. Kūrybos išversta į rusų, baltarusių, estų, kirgizų, latvių, vokiečių, esperanto kalbas.
Iš rusų ir anglų kalbų išvertė Aleksandro Svijašo, Al. Altajevo (Margaritos Jamščikovos), Jevgenijaus Meilicho, Kirilo Andrejevo, Moriso Mendelsono, A. Christie, A. C. Doyleʼio, Alfredo Eltono Vano Vogto, D. Hammetto, Jameso Handley Chaseʼio ir kitų autorių kūrinių, iš viso daugiau kaip 50 knygų. Vertimų publikuota periodiniuose leidiniuose.