Pradžia Pradžia

Kalbininkas Jonas Kruopas (1908–1975)

Informacija atnaujinta 2023-04-11 15:28

Pradžia
„Kalba yra tautos jungtis, tautos sielos pasireiškimas, didžiausia kultūrinė ir socialinė vertybė...“
Jonas Kruopas – kalbininkas, filologijos mokslų daktaras

Jonas Kruopas gimė 1908 m. balandžio 23 d. Sakalinės kaime, Tauragės rajone, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Sakalinės pradinėje mokykloje, Tauragės gimnazijoje. 1928 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Mokslo keliai seminarijoje jį suvedė su kitu būsimu įžymiu lietuvių kalbos tyrėju Petru Joniku (1906–1996), kilusiu iš Antringių kaimo, netoli Pagramančio.

1928-1937 m. J. Kruopas studijavo lituanistiką Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Tuo pačiu metu mokytojavo Kauno mokyklose. 1937–1951 m. dėstė Klaipėdos ir Vilniaus pedagoginiuose institutuose, Vilniaus universitete. 1950–1951 m.  J. Kruopas buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1948 m. jam buvo suteiktas docento laipsnis. 1952 m. kalbininkas apgynė kandidatinę disertaciją. Tai buvo pirmoji pokario metais Lietuvoje apginta lituanistinė disertacija.

Mokslinę veiklą J. Kruopas pradėjo senosios lietuvių raštijos tyrinėjimais.1945–1946 m. jis dalyvavo profesoriaus P. Pakarklio vadovaujamoje ekspedicijoje į Karaliaučių ir jo apylinkes, kur buvo surasti K. Donelaičio rankraščiai, F. Pretorijaus, J. Brodovskio rankraštiniai žodynai. Vėliau tyrinėjo terminologiją, tarmes. Lietuvių kalbotyros istorijoje jis minimas kaip vienas žymiausių leksikografų. Mokslininkas buvo akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius, „Kalbos kultūros“ konsultantas. 1965 m. už darbą prie „Lietuvių kalbos žodyno“ III-V tomų J. Kruopui paskirta Lietuvos valstybinė premija.

1968 m., minint J. Kruopo 60-ąsias gimimo metines, kalbininkui buvo suteiktas Lietuvos respublikos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

J. Kruopas mirė 1975 m. spalio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse, Literatų kalnelyje.

Žymaus kraštiečio atminimas gyvas ne tik jo darbuose: 1988 metais, minint 80-metį, prie gimtojo J. Kruopo namo Sakalinės kaime buvo atidengta memorialinė lenta, Tauragės mieste jo vardu pavadinta gatvė. Vilniuje, prie namo Kęstučio g. 27 kalbininko atminimui atidengta memorialinė lenta. Diplominiame darbe „Kalbininkas Jonas Kruopas“ daug vertingos medžiagos apie žymų mokslininką surinko ir paskelbė tauragiškė pedagogė Birutė Kelpšaitė.

„Jis nepaprastai mylėjo savo gimtąją kalbą, gražiausius jos perlus – liaudies žodžius stengėsi sulasioti iš tarmių ir sudėti į savo redaguojamą „Lietuvių kalbos žodyną“.
„Savo darbais J. Kruopas tvirtai atsistojo greta kitų žymiųjų lietuvių kalbos tyrinėtojų ir įamžino savo vardą kalbos moksle“.
A. Lyberis. Leksikografijos teorija ir praktika.-Vilnius, 2009.- P. 302
Nuotraukos iš Kruopų šeimos archyvo

Jonas Kruopas (1908–1975) was a linguist, Doctor of Philology

„Language is the bond that unites a nation, the manifest of the nation's soul, greatest cultural and social value...“
                 by J. Kruopas.

Jonas Kruopas was born in the village of Sakalinė, Tauragė district, in a family of fatmers, on 23 April 1908. He learnt at Sakalinė Primary School, Tauragė Gymnasium. He graduated from Tauragė Teachers' Seminary in 1928. The paths of science at the seminary brought him together with another future famous researcher of the Lithuanian language, Petras Jonikas (1906–1996), who came from the village of Antringiai, near Pagramantis.

J. Kruopas studied Lithuanian language at the University of Lithuania (Vytautas Magnus University since 1930) in 1928-1937. At the same time, he taught in schools in Kaunas. He taught at Klaipėda and Vilnius Pedagogical Institutes, Vilnius University in 1937-1951.

J. Kruopas was the head of the Department of Lithuanian Language 1950-1951. He was awarded the rank of associate professor in 1948. The linguist defended his candidate thesis in 1952. This was the first Lithuanian dissertation defended in post-war Lithuania.

 J. Kruopas began his scientific activities with the research of old Lithuanian writings. In 1945-1946, he participated in an expedition led by Professor P. Pakarklis to Koenigsberg and its surroundings, where the manuscripts of K. Donelaitis, the manuscript dictionaries of F. Pretorijus and J. Brodovskis were found. Later, he studied terminology and dialects. In the history of Lithuanian linguistics, he is mentioned as one of the most famous lexicographers.

The researcher was the editor-in-chief of the academic "Lithuanian Language Dictionary ", the editor-in-chief of "the Contemporary Lithuanian Language Dictionary ", a consultant for "Language Culture ". In 1965, J. Kruopas was awarded the Lithuanian State Prize for his work on volumes III-V of the "Lithuanian Language Dictionary".

In 1968, commemorating the 60th anniversary of the linguist's birth, he was awarded the honorary title of Merited Scientist of the Republic of Lithuania.

J. Kruopas died in Vilnius on 17 October 1975. He was buried in the Hill of the Literati in Rasos Cemetery.

The memory of a prominent native is alive not only in his works: in 1988, commemorating his 80th birthday, a memorial plaque was unveiled at the house in his native village Sakalinė, and a street in the city of Tauragė was named after him.

A memorial plaque was unveiled to the memory of the linguist in Kęstutis st. 27, Vilnius.

In the diploma thesis "Linguist Jonas Kruopas", there was a lot of valuable material about the famous scientist collected and published by Birutė Kelpšaitė, who was a teacher from Tauragė.

"He had a deep love for his native language and its most beautiful words. He sought out folk words from dialects and included them in his edited "Dictionary of the Lithuanian Language".
"With his works, J. Kruopas firmly stood next to other famous researchers of the Lithuanian language and immortalized his name in language science".
(A. Lyber. Theory and Practice of Lexicography. Vilnius, 2009. p. 302)
Į viršų