Lapkričio 5 d. į susitikimą su kraštiečiu istoriku, dr. Gediminu Kasparavičiumi ir jo naujos knygos „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“ pristatymą Viešojoje bibliotekoje susirinko istorija besidomintys skaitytojai.

Tai pirmasis išsamus tyrimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje. Remdamasis istoriniais dokumentais, archyviniais šaltiniais, amžininkų atsiminimais ir bažnyčių mirties metrikų knygomis, autorius atskleidžia dramatiškus 1946 m. pavasario įvykius, jų padarinius ir žmonių kovą už išlikimą.

Susitikimo metu Gediminas Kasparavičius pasakojo, kad jo susidomėjimas upėmis prasidėjo dar vaikystėje Tauragėje, prie Jūros upės. Vėliau, tyrinėdamas upių laivybą ir jų teikiamą naudą, autorius vis giliau susidomėjo ir kita upių puse – potvyniais. Ypač sukrėtė 1946 m. Kauno nelaimės mastas ir didelis aukų skaičius.

Rengdamas knygą istorikas ne tik tyrinėjo archyvus ir dokumentus, bet ir ieškojo žmonių, tiesiogiai mačiusių potvynį. Jų prisiminimuose išliko ne tik kraupūs vaizdai – upės nešami namai, užlieti miesto rajonai, bet ir galingas vandens ūžesys, kurio, pasak liudininkų, daugiau niekada neteko girdėti.

1946 m. nelaimę lėmė itin šalta žiema, pasikartoję atlydžiai ir ties Nemuno bei Neries santaka susigrūdę ledai. Vandeniui užliejus miestą, gyventojai susidūrė su maisto, geriamojo vandens, elektros ir medicinos priemonių trūkumu, o gelbėjimo darbai vyko sudėtingomis ir chaotiškomis sąlygomis.

Septyniuose knygos skyriuose pasakojama apie Kauno gyvenimą prieš potvynį, jo metu ir po nelaimės: pokario nepriteklius, skęstantį miestą, žmonių ir gyvūnų likimus, kultūros vertybių praradimus, pagalbą nukentėjusiesiems bei nelaimės padarinių likvidavimą.

Knygos pristatymo metu autorių pasveikino Tauragės rajono savivaldybės vicemeras Romualdas Vaitkus. Jis pasidžiaugė, kad tauragiškis į gimtinę sugrįžo su tokia prasminga dovana – savo kūryba. Vicemeras taip pat pabrėžė, kad tokio masto istorinis tyrimas reikalauja didžiulio kruopštumo, laiko ir darbo archyvuose.

„Tai istorija apie miestą ir jo žmones, išgyvenusius vieną didžiausių XX a. tragedijų Lietuvoje, bei jų pokario vargus. Tai istorija apie žmones, kurie žiauraus sovietinio režimo buvo nutildyti ir nugrūsti į istorijos paraštes“, – knygos įvade rašo Gediminas Kasparavičius.

Ši knyga – tai ne tik pasakojimas apie gamtos stichiją, bet ir jautrus liudijimas apie žmonių patirtis, netektis, stiprybę ir istoriją, kurios nevalia pamiršti.

Po susitikimo bibliotekoje buvo galima įsigyti šią knygą ir gauti autografą.

Daugiau nuotraukų čia