Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko Alfonso Eidinto knygos „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ pristatymas.

Naujausioje profesoriaus Alfonso Eidinto knygoje „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ aptariamos masinės lietuvių emigracijos bangos, jų atsiradimas ir Lietuvos visuomenės bei politikų reakcija į jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas – kaip emigracijos centrų buvimas veikia dabartinę išeivystę, koks yra tėvynės poveikis išeivijai, kaip tai veikia tautos egzistenciją, kokios kyla mintys dėl pačios emigracijos ir jos naudingumo ar žalos tautos bei valstybės raidai.

– Ši tema išsvajota – emigracija man visada rūpėjo, nes aš pats esu iš emigrantų šeimos. Knygos tikslas – parodyti emigracijos mastą ir dėmesio tam nerodymą. Labai sunku sustabdyti emigruoti pasiryžusius asmenis. Liūdna, kad dauguma studentų, išvažiavusių studijuoti į užsienį, ten ir pasilieka, o dauguma užsieniečių, atvykusių mokytis į Lietuvą – grįžta atgal į savo šalį. Kažkas yra blogai. Šiandien mes esame mirštanti tauta“, – kalbėjo knygos autorius.

Anot Alfonso Eidinto, emigracija yra normalus dalykas – žmonės laisvi, ieško galimybių, džiaugiasi laisve keliauti, dirbti, gyventi, tačiau tokia didelė emigracija atneša ir negatyvių reiškinių. Vyksta ne tik protų nutekėjimas, kai šalį palieka darbingi, gabūs žmonės, bet esama ir liūdnų istorijų, kada užsienis juos pasitinka kupinas pavojų – vergiškas darbas, prekyba žmonėmis ir kt. Į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai ne visada išsaugo ir lietuvių kalbą, ypač vaikuose.

Į susitikimą su knygos „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ autoriumi A. Eidintu atvykę bibliotekos lankytojai turėjo galimybę su juo padiskutuoti emigracijos tema bei įsigyti net 440 psl. monografiją, gauti autografą. Renginį su profesoriumi Alfonsu Eidintu moderavo Eugenijus Šaltis ir leidyklos „Mokslo enciklopedijų leidybos centras“ atstovė Irena Stankevičienė.